Prisimenu labai nuraminai ir padrąsinai tais keistais klausimais kai kalbėjomes pirmą kartą.
Daugiausiai jaudulio buvo kai buvo nedidele nežinia, tačiau greit atsakei į visus klausimus juos net ne įgarsinus. O antrą kartą Fotodienoje tas jauduliukas buvo nes atėjo pilnas suvokimas jog esu su iš esmės svetimu vyru apartamentuose, kur buvo tiesiog nejauku tai suvokti, bet viskas greitai praėjo ir atsipalaidavau.
Didžiausia nuostabą sukėlę naujas pojutis. Visada maniau jog nuotraukos yra nuotraukos, niekada negalvojau jog gali būti tokių nuotraukų kurios bus tik mano ir nenorėsiu jomis dalintis kad ir kaip gražiai ten atrodau!
O merginom kurios dar abejoja patarčiau kad reikia išlipti iš komforto zonos, nebijot savęs, nebijot to ko nėra, kartais nedrąsu bandyt naują, bet juk gyvenam tik kartą ir reikia parodyt gražiausią savo pusę tiek sau tiek pasauliui! Ir kartais priprantam prie saves perdaug, būna ir prastesnių dienų tiek fiziškai, tiek emociškai, bet pabuvus tokioje dienoje pamatai save iš naujo, ir matant rezultatą pamatai kokia aš esu graži ir unikali.